Būtiniausi sveikatos tyrimai kiekvienam

Kokie tyrimai yra svarbūs:

Kraujospūdžio matavimas

Reguliariai matuokite kraujospūdį, kad laiku aptiktumėte hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą), nes tai yra įvairių sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, širdies ligų ir insulto) rizikos veiksnys. 

Kasmet matuotis kraujospūdį turėtų tapti taip pat įprasta, kaip ir kasmetinis apsilankymas pas odontologą. Laiko sugaišite nedaug, tačiau galite užkirsti kelią dideliems neigiamiems padariniams. 

Beveik 1 iš 3 žmonių serga hipertenzija, patys to nežinodami. Tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus lietuvių tokių žmonių yra net pusė. Aukštas kraujospūdis yra vienas iš rizikos veiksnių tarpo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, insultas ar infarktas. Dėl jo visame pasaulyje kasmet miršta beveik 18 mln. žmonių. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti užkirsti kelią galimoms problemoms. 

• Rekomenduojamas dažnis: Rekomenduojama kraujo spaudimą matuoti kasmet. Tačiau žmonėms, turintiems hipertenzijos rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį šeimoje, nutukimą ar nejudrų gyvenimo būdą, gali būti naudingi dažnesni matavimai. 

Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė

Reguliariai tikrinkitės cukraus kiekį kraujyje, jei jums gresia diabetas arba jei jau sergate diabetu. Tai galima padaryti atliekant kraujo tyrimus arba namuose naudojant gliukomatį. 

• Rekomenduojamas dažnis: Žmonėms, turintiems diabeto rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nutukusiems, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetu sergančių šeimos narių, gyvenantiems neaktyviai, gali būti naudinga reguliariai, pavyzdžiui, kartą per metus, matuoti gliukozės kiekį kraujyje. Žmonėms, kuriems jau nustatytas diabetas, gliukozės kiekį kraujyje galima matuoti dažniau (reguliarumas nustatomas pasitarus su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju). 

Hipoglikemijos simptomai 
Hipoglikemiją lydi daugybė simptomų. Kad cukraus kiekis kraujyje būtų per mažas, pirmiausia, žinoma, jis turi sumažėti. Tai vyksta gana greitai, tačiau galima išskirti tris etapus: pradžią, vidurį ir pabaigą. Kiekvienas etapas sukelia savų simptomų ir nusiskundimų. Pradiniame etape - kai cukraus kiekis kraujyje pradeda mažėti - jus gali varginti šie simptomai: 

Jei cukraus kiekis kraujyje dar labiau sumažėja (vidurinė stadija), be pirmiau išvardytų simptomų gali pasireikšti šie fiziniai ir psichologiniai simptomai: 

Jei cukraus kiekis kraujyje tampa gerokai per mažas (paskutinė stadija), gali pasireikšti: 

Jeigu hipoglikemija labai sunki, galima net mirti.

Kraujo tyrimas

Kraujo tyrimai yra svarbi diagnostinė priemonė, naudojama įvairiems sveikatos aspektams, pavyzdžiui, anemijai, infekcijoms, kepenų ir inkstų veiklai bei hormonų kiekiui, įvertinti. Jie taip pat gali būti naudojami tam tikrų ligų, pavyzdžiui, širdies ligų ir diabeto, rizikos veiksniams nustatyti. Jūsų šeimos gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, atsižvelgdamas į jūsų amžių, ligos istoriją ir bet kokius pasireiškiančius simptomus. 

• Rekomenduojamas dažnis: Kraujo tyrimai paprastai atliekami pagal bendrosios praktikos gydytojo rekomendacijas, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.

Astmos stebėjimas

Bronchine astma sergantiems žmonėms būtina reguliariai stebėti plaučių funkciją, kad liga būtų kontroliuojama ir sumažėtų astmos priepuolių rizika. Tai galima atlikti naudojant maksimalaus srauto matuoklį. Juo galima išmatuoti, kokiu greičiu galite išpūsti orą iš plaučių. Reguliariai matuodami maksimalų srauto greitį ir stebėdami bet kokius pokyčius, galite atpažinti ankstyvuosius galimo astmos priepuolio požymius ir imtis veiksmų jam išvengti. 

• Rekomenduojamas dažnis: Astmos būklės stebėjimas paprastai atliekamas pagal gydytojo rekomendacijas, tačiau, atsižvelgiant į astmos sunkumą ir simptomų stabilumą, gali būti atliekami kasdieniai matavimai arba retesni patikrinimai. 

Cholesterolio tyrimas

Reguliariai tikrinkite cholesterolio koncentraciją, kad įvertintumėte širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tam atliekamas kraujo tyrimas. 

• Rekomenduojamas dažnis: Paprastai rekomenduojama cholesterolio kiekį kraujyje tikrintis nuo 20 metų amžiaus, o vėliau - reguliariai pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rekomendacijas. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip širdies ligos šeimoje, rūkymas, aukštas kraujospūdis, diabetas ar nutukimas, gali reikėti dažniau atlikti tyrimus. 

Kas yra cholesterolis?  
Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, mūsų organizme aptinkama mažų rutuliukų forma. Nedidelę dalį cholesterolio gaunate su maistu. Dėl didžiosios dalies cholesterolio atsakingos kepenys. Cholesterolis gaminamas kepenyse. Paprastai jo yra tik tiek, kiek reikia jūsų organizmui. 

Aukšto cholesterolio simptomai  
Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui jokių simptomų nebūna. Tačiau vis tiek svarbu, kad imtumėtės veiksmų. Dėl didelio cholesterolio kiekio užsikemša kraujagyslės. Tai gali sukelti širdies priepuolį arba insultą. Todėl tikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje.

Kas yra paveldimas padidėjęs cholesterolio kiekis?  
Kai kuriose šeimose dažniau pasitaiko didelis cholesterolio kiekis ir širdies bei kraujagyslių ligos. Kartais net jauname amžiuje. Tai reiškia, kad cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs dėl paveldimo sutrikimo. Yra įvairių paveldimo didelio cholesterolio kiekio paveldėjimo formų. Dažniausiai pasitaikanti forma yra šeiminė hipercholesterolemija (FH). Visame pasaulyje 1 iš 200-500 žmonių serga FH. 

Cholesterolio rūšys  
Matuojant cholesterolio kiekį vertinamos kelios medžiagos: MTL cholesterolis, DTL cholesterolis ir tam tikros riebalų dalelės (trigliceridai). 

Kas laikoma aukštu cholesteroliu?  

• Jūsų cholesterolio kiekis yra padidėjęs, jei bendras cholesterolio kiekis yra didesnis nei 5 arba MTL cholesterolio kiekis yra didesnis nei 3. 
• Padidėjęs cholesterolio kiekis nesukelia jokių simptomų. Todėl svarbu, kad cholesterolio kiekis kraujyje būtų reguliariai tikrinamas. Aptarkite tai su savo šeimos gydytoju.  
• Didelis cholesterolio kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

KMI ir svorio kontrolė

Reguliariai vertinkite savo KMI (kūno masės indeksą) ir sverkitės, kad būtų galima nustatyti bet kokias svorio problemas ar nutukimą, kas gali būti susiję su įvairiomis sveikatos problemomis.

• Rekomenduojamas dažnis: Rekomenduojama reguliariai tikrintis savo KMI ir svorį, ypač jei jums gresia antsvoris ar nutukimas arba jei jau turite svorio problemų. Tai gali padėti nustatyti jūsų kūno svorio ir sudėties pokyčius ir gali būti atliekama pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rekomendacijas. 

Savo svorio stebėjimas yra priemonė, padedanti nustatyti, ar gaunate pakankamai energijos. Sergant ir gydantis svarbu neprarasti (daugiau) svorio. Kartais gali prireikti padidinti svorį. Savo svorį galite stebėti sverdamiesi kartą ar du kartus per savaitę ryte prieš pusryčius. Visada stenkitės svertis tomis pačiomis svarstyklėmis ir tuo pačiu metu. Užsirašykite savo svorį, kad žinotumėte, jei svoris pasikeistų. Jei svoris mažėja, praneškite apie tai gydytojui arba dietologui. 

Dantų būklės patikra

Reguliariai lankykitės pas odontologą, kad išvengtumėte dantų problemų ir laiku pradėtumėte dantų gydymą. 

• Rekomenduojamas dažnis: Patikra du kartus per metus. Odontologas iš jūsų dantų ir dantenų būklės gali daug sužinoti apie bendrą jūsų sveikatą. Pavyzdžiui, dantenų uždegimas gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, bet taip pat gali būti diabeto rodiklis. 

Dantenų ligos: 
Tyrimai parodė, kad dantenų ligos gali būti susijusios su padidėjusio kraujospūdžio rizika. Be to, po periodontologinio gydymo taip pat nustatytas kraujospūdžio sumažėjimas. 

Periodontitas ir aukštas kraujospūdis:
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 5 suaugusiųjų kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, o 743 mln. žmonių visame pasaulyje serga periodontitu. Pagrindinė autorė Eva Munoz Aguilera iš Londono UCL Eastmano odontologijos instituto: „Periodontitas ir aukštas kraujospūdis pasireiškia milijonams žmonių visame pasaulyje, ir abu šie reiškiniai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.“ 

Nors ankstesni tyrimai rodė, kad periodontitas ir aukštas kraujospūdis yra susiję, apie šio ryšio kryptį buvo žinoma nedaug. Todėl šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar pacientai, sergantys periodontitu, turi didesnę aukšto kraujospūdžio riziką nei tie, kurie periodontito neturi. Įrodžius šį priežastinį ryšį, atsirastų galimybių kurti geresnę dantenų ligų diagnostiką, prevenciją ir gydymą. 

Periodontitas - aukšto kraujospūdžio rizika:
Sisteminėje apžvalgoje nagrinėti tyrimai, paskelbti iki 2017 m. spalio mėn. Iš 62 atrinktų tyrimų buvo paimti duomenys rizikai įvertinti. Šiame tyrime ryšys buvo nagrinėjamas tik viena kryptimi: periodontitas kaip galima hipertenzijos rizika, o ne atvirkščiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad vidutinio sunkumo ir sunkaus periodontito diagnozė gali būti siejama su 30-50 proc. didesne aukšto kraujospūdžio rizika. Be to, pastebėta, kad periodontito gydymas dažnai buvo susijęs su kraujospūdžio mažėjimu. 

Munoz Aguilera pabrėžia, kad norint patvirtinti nustatytą poveikį, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tolesni tyrimai taip pat galėtų nustatyti daugiau aiškumo dėl šio ryšio priežasčių. 

Dantų savityra:
Dantų savityrą reikėtų atlikti patiems, atidžiai apžiūrint dantis (dantenas), tačiau galiausiai visada pasikonsultuokite su odontologu arba burnos higienistu. 

Be pirmiau aprašytų tyrimų, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į šiuos tyrimus:

Psichikos sveikatos įvertinimas:
Kreipkitės pagalbos, jei jaučiate depresijos, nerimo ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų požymių. Taip pat galima atlikti psichologinius testus internetu, jei įtariate, kad turite psichikos sveikatos problemų. Remdamiesi jais, galite susitarti dėl susitikimo su gydytoju.