Saugus vaistų vartojimas

Karščio poveikis organizmui

Mūsų kūnas paprastai palaiko pastovią maždaug 37 °C temperatūrą, kurią reguliuoja smegenys. Kai temperatūra pakyla, smegenys imasi priemonių jai sumažinti. Tai daroma prakaituojant, nes kūnas vėsinamas garuojant drėgmei, be to, pagerėja kraujo apytaka odoje. Šie procesai yra labai svarbūs, kad būtų išvengta perkaitimo, ypač karštuoju metų laiku.

Ypatingas jautrumas karščiui

Tam tikros gyventojų grupės pasižymi didesniu jautrumu karščiui nei kitos, įskaitant pagyvenusius žmones, ligonius, mažus vaikus ir antsvorio turinčius asmenis. Šioms grupėms kyla didesnė komplikacijų, tokių kaip raumenų mėšlungis, galvos skausmas, dėmesio praradimas ir net alpimas ar koma, rizika. Padidėjusį jautrumą karščiui galima paaiškinti keliais veiksniais: 

• Vyresnio amžiaus žmonių organizmas pasižymi mažesniu gebėjimu reguliuoti kūno temperatūrą. 
• Dėl sumažėjusio troškulio pojūčio vyresnio amžiaus žmonės gali išgerti nepakankamai skysčių. 
• Temperatūros reguliavimą gali veikti vaistai, pavyzdžiui, nuo širdies, hipertenzijos, Parkinsono ligos, depresijos ir psichozės. 
• Mažų vaikų temperatūros reguliavimas yra silpniau išvystytas, todėl jie prasčiau atpažįsta perkaitimo simptomus. 
• Dėl antsvorio šiluma per odą gali būti išsklaidoma ne taip efektyviai. 
• Socialiai izoliuotiems žmonėms taip pat kyla didesnė su karščiu susijusių problemų rizika. 

Vaistų įtaka jautrumui karščiui

Kai kurie vaistai gali turėti įtakos mūsų organizmo reakcijai į karštį. Labai svarbu tai suprasti. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, vaistininkai arba gydytojai, tai kontroliuoja: jie gali laikinai pakoreguoti vaisto dozę arba net laikinai nutraukti vaisto vartojimą. Labai svarbu niekada to nedaryti nepasitarus su vaistininku arba gydytoju. Karščio metu ypatingo dėmesio reikalauja šios būklės: 

• Vaistai nuo širdies sutrikimų ir aukšto kraujospūdžio gali sumažinti skysčių ir druskų kiekį, o tai gali sukelti dehidrataciją ir alpimą. 
• Jei turite problemų su tuštinimusi, svarbu vartoti pakankamai skysčių. 
• Vaistai nuo smegenų ir psichikos sutrikimų gali sumažinti prakaitavimą. 

Kai kurie dažniausiai skiriami vaistai, didinantys karščio sukeliamą riziką

Šioje interneto svetainėje galite pasižiūrėti, kokie tai vaistai.

Saugiai laikykite vaistus

Kai karšta, labai svarbu tinkamai laikyti vaistus. Paprastai tinka sausa, sandari spintelė, kurioje temperatūra žemesnė nei 25 °C. Dėl drėgmės vaistų niekada negalima laikyti vonios kambaryje. Visada reikia laikytis konkrečių vaistų laikymo instrukcijų, ypač vaistų, kurie turi būti laikomi šaldytuve.

Saugus vaistų vartojimas kelionėje

Keliaujant svarbu tinkamai laikyti ir tvarkyti vaistus.  

• Vaistams, kuriuos reikia laikyti vėsiai, gali tekti pasiimti šaltkrepšį.  
• Įsitikinkite, kad pasiėmėte pakankamai vaistų kelionei, taip pat savaitei po grįžimo. Laiku užsisakykite vaistų iš vienos iš mūsų vaistinių partnerių.  
• Prieš kelionę visada patikrinkite vaistų galiojimo laiką.  
• Paprašykite, kad vaistinė jums išduotų vartojamų vaistų sąrašą, dar vadinamą vaistų pasu.  
• Venkite ekstremalių temperatūrų, pavyzdžiui, lėktuvo bagažo skyriaus, karšto automobilio salone vasaros dieną, didelio šalčio, pavyzdžiui, šaldytuvo ar šaldiklio, taip pat šilumos šaltinių, pavyzdžiui, radiatorių; įsitikinkite, kad vaistai nėra laikomi prie kūno. 
• Įsitikinkite, kad turite pakankamai vaistų kelionės laikotarpiui ir papildomų vaistų nenumatytoms aplinkybėms. 

Papildomi patarimai dėl karščio ir vaistų vartojimo 

1. Patarimai dėl vandens vartojimo: Svarbu gerti pakankamai vandens, paprastai apie 1,5-2 litrus per dieną, tačiau šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, sveikatos būklė ir aplinkos sąlygos. 
2. Ką daryti perkaitus: Pajutus tokius simptomus kaip galvos svaigimas, pykinimas ar galvos skausmas, svarbu perkelti asmenį į vėsią aplinką, liepti jam gerti daug vandens ir galbūt uždėti ant kūno drėgną audeklą, kad atvėstų. 
3. Ankstyvųjų perkaitimo požymių atpažinimas: Ankstyvieji požymiai yra prakaitavimas, nuovargis, odos blyškumas ar paraudimas ir padažnėjęs širdies plakimas. Svarbu atpažinti šiuos požymius ir reaguoti į juos vėsinantis ir geriant vandens. 
4. Paprasti patarimai, kaip elgtis, kai karšta: Dėvėkite lengvus drabužius, venkite tiesioginių saulės spindulių, o intensyvią fizinę veiklą palikite vėsesniam paros metu. 
5. Programėlių naudojimas: Yra keletas programėlių, padedančių sekti vaistų vartojimo grafikus ir išgeriamą vandens kiekį. Ieškokite programėlių, kurios atitiktų konkrečius jūsų poreikius ir padėtų organizuotai rūpintis sveikata. 

Išvada

Saugus vaistų vartojimas reikalauja dėmesio ir rūpestingumo ne tik tada, kai karšta, bet ir ištisus metus. Karštis ir skysčių vartojimas bet kada gali turėti įtakos vaistų veiksmingumui. Žinodami apie karščio ir išgerto vandens kiekio poveikį vaistų vartojimui bei imdamiesi tinkamų atsargumo priemonių, galite užtikrinti, kad vaistus vartotumėte saugiai ir veiksmingai, kad ir kur būtumėte. „Dokteronline“ supranta vaistų vartojimo sudėtingumą ir yra pasirengę pasiūlyti specialistų pagalbą. Drąsiai kreipkitės į mus dėl papildomos informacijos ar pagalbos.