Saulės spindulių poveikio vartojant vaistus: rizika ir patarimai

Kas yra jautrumas šviesai ir kaip jį atpažinti?

Jautrumas šviesai pasireiškia tada, kai tam tikri vaistai ir saulės spinduliai pažeidžia odos ląsteles. Tai gali sukelti fototoksines arba fotoalergines reakcijas. Fototoksinės reakcijos yra dažnos ir pasireiškia iš karto po pabuvimo saulėje, o fotoalerginės reakcijos, kurias lemia ilgalaikis vaistų vartojimo, vystosi lėčiau. 

Įprasti fototoksinės reakcijos simptomai yra raudonos dėmės, pūslelės ir deginimo pojūtis, dažniausiai pasireiškiantis ten, kur tiesiogiai pateko saulės spinduliai. Fotoalergines reakcijas gali lydėti stiprus niežulys, patinimas, pūslelės, pleiskanojimas ir šašai, primenantys egzemos bėrimą. Šie simptomai taip pat gali pasireikšti ir tose kūno vietose, kurios nebuvo veikiamos saulės tiesiogiai. 

Kokie vaistai gali sukelti jautrumą šviesai?

Jautrumą šviesai gali sukelti įvairūs vaistai, įskaitant antibiotikus, antidepresantus, priešuždegiminius vaistus, vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei chemoterapinius preparatus. Šį poveikį gali sustiprinti net tam tikros kosmetikos ir vaistažolių preparatų sudedamosios dalys. 

Tokie vaistai kaip adapalenas, takrolimas, izotretinoinas, doksiciklinas ir sulfadiazinas - tai medžiagos, kurios gali padidinti odos jautrumą saulės šviesai. 

Odos spalva ir jautrumo šviesai rizika

Vertinant jautrumo šviesai ir odos vėžio išsivystymo riziką, svarbus veiksnys yra odos spalva. Šviesesnės odos žmonėms kyla didesnė nudegimo saulėje, odos pažeidimo ir odos vėžio rizika nei tamsiaodžiams. Šis skirtumas siejamas su melaninu, spalvą odai suteikiančiu pigmentu, kuris natūraliai apsaugo nuo žalingo UV spinduliuotės poveikio. 

Šviesesnio atspalvio odą turintys žmonės dažnai turi mažiau melanino, todėl yra jautresni saulės spindulių poveikiui. Tai reiškia, kad jie greičiau nudega saulėje ir turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu dėl UV spindulių poveikio. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad tamsesnės odos žmonės taip pat yra jautrūs saulės nudegimams, odos pažeidimams ir odos vėžiui, nors ir mažiau nei tie, kurių oda šviesesnė. 

Kaip apsisaugoti nuo jautrumo šviesai?

Jeigu vartojate vaistus, dėl kurių oda jautriau reaguoja į saulę, galite imtis kelių apsaugos priemonių: 

1. Venkite saulės spindulių: Apribokite buvimą saulėje, ypač tada, kai UV spinduliuotė didžiausia, tai yra nuo 10 iki 16 val. 
2. Apsirenkite: Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, skrybėlę arba kepurę ir saulės akinius su apsauga nuo UV spindulių, kad apsaugotumėte odą ir akis. 
3. Naudokite apsauginį kremą nuo saulės: Reguliariai tepkite atviras odos vietas plataus spektro apsauginiu kremu nuo saulės (tiek UVA, tiek UVB spindulių) su aukštu SPF net ir debesuotomis dienomis. 
4. Vaistus vartokite protingai: Patikrinkite savo vaistų informaciniame lapelyje, ar nėra galimo šalutinio poveikio, susijusio su jautrumu šviesai, ir aptarkite visus rūpimus klausimus su vaistininku. 
5. Pasitarkite su specialistu: Jei vartodami vaistus pastebėjote odos reakcijas po pabuvimo saulėje, kreipkitės į gydytoją, kad jis patartų ir pasiūlytų tolesnį gydymą, arba pasinaudokite mūsų paslaugomis ir pasidalykite savo nusiskundimais su „Dokteronline“. Jūsų grįžtamasis ryšys svarbus, nes galbūt bus nuspręsta pakeisti jūsų vartojamus vaistus. 

Labai svarbu atkreipti dėmesį į galimą jautrumo šviesai riziką vartojant vaistus ir imtis aktyvių apsaugos priemonių. Dėl padidėjusio jautrumo šviesai sumažėjęs imuninis atsakas ir rizika susirgti odos vėžiu gali skirtis priklausomai nuo keleto veiksnių, pavyzdžiui, konkrečių vartojamų vaistų, saulės spindulių poveikio trukmės ir genetinio polinkio. Apskritai dėl padidėjusio jautrumo šviesai gali susilpnėti imuninė sistema ir padidėti odos pažeidimo rizika, įskaitant odos vėžio išsivystymą, ypač kai UV spindulių poveikis yra ilgas arba pakartotinis. 

Jeigu norėtumėte daugiau sužinoti šia tema arba kitais sveikatos klausimais, ieškokite informacijos šiame puslapyje.