Aukštas cholesterolis

Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra pavojingas sveikatai. Gali pradėti trūkti oro, išauga rizika susirgti rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Aukšto cholesterolio priežastis - mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų rūgščių, viršsvoris ir genetinis polinkis. Laimei, ši būklė dažniausiai gerai valdoma keičiant gyvenimo būdą arba vartojant vaistus.

Nors žodis „cholesterolis“ asocijuojasi su kažkuo negeru, vis dėlto tai yra organizmui būtina medžiaga, užtikrinanti, kad vyktų svarbūs procesai kūno viduje, pavyzdžiui, ląstelių sienelių formavimasis, tulžies rūgščių, įvairių hormonų ir vitamino D gamyba. Labai svarbu, kad organizme būtų reikiama cholesterolio koncentracija.

Kai gydytojas pasako, kad cholesterolis aukštas, jis turi omenyje per didelį MTL cholesterolio kiekį. Toks cholesterolis linkęs prilipti prie arterijų sienelių, dėl to kraujagyslės gali susiaurėti arba visiškai užsikimšti.

Dažniausiai padidėjęs cholesterolio lygis iš pradžių nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau bėgant laikui dėl ant kraujagyslių sienelių susikaupusios riebios medžiagos gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, pavyzdžiui, širdies infarktas arba išeminis insultas.

Vieninteliai išoriški simptomai, kurie gali rodyti padidėjusį cholesterolį:

• Gelsvi dariniai aplink akių vokus (ksanteliazmos).
• Baltas žiedas aplink akies rainelę (lipoidinis lankas).
• Mazgeliai ant sausgyslių (ksantomos). Paprastai šie sustorėjimai aptinkami ant Achilo ir delno išorinės pusės sausgyslių. Tačiau jie gali atsirasti ir ant pėdų, kelių arba alkūnių sausgyslių.

Kiti simptomai netiesiogiai signalizuoja apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Tai reiškia, kad tam tikri nusiskundimai yra nulemti būtent aukšto cholesterolio. Jie susiję su arterijų susiaurėjimu.

Kraujagyslių susiaurėjimas arba aterosklerozė dažniausiai pažeidžia širdies vainikines arterijas, aortą ir aortos atšakas. Nors išoriškai nieko nesimato, dėl cholesterolio sankaupų ilgainiui susiaurėja arterijos, o tai stabdo deguonį nešančio kraujo tekėjimą. Negalavimai pasireiškia, kai kraujagyslių spindis sumažėja 50 proc.

Konkretūs aterosklerozės simptomai priklauso nuo kraujagyslių pažeidimo sunkumo ir susiaurėjimo vietos. Dažniausiai pasitaiko tokie simptomai:

• Krūtinės angina: spaudžiantis skausmas krūtinės srityje dėl sumažėjusio širdies aprūpinimo deguonimi.
• Nuovargis ir oro trūkumas: dėl mažesnio kraujo pritekėjimo į raumenis.
• Širdies infarktas: visiškas vainikinės arterijos užsikimšimas.
• Išeminis insultas: trumpalaikis deguonies badas smegenyse.
• Lėtinė smegenų išemija: ilgalaikis deguonies badas smegenyse.

Maždaug vienas žmogus iš penkių šimtų turi stiprų genetiškai nulemtą polinkį į cholesterolio padidėjimą. Tokiems žmonėms dar jauname amžiuje nustatoma cholesterolio koncentracija yra 7,5 arba didesnė. Tokiu atveju reikėtų anksčiau susirūpinti tyrimais ir, jei reikia, pradėti gydytis.

Vis dėlto dažniausiai aukšto cholesterolio priežastis yra nesveikas gyvenimo būdas (įpročiai). Svarbiausi rizikos veiksniai:

• Rūkymas
• Sėslus gyvenimo būdas
• Nesveikas maistas
• Viršsvoris

Cholesterolio padidėjimas mažinamas keičiant gyvenimo būdą ir (arba) vartojant vaistus.

Kadangi cholesterolio padidėjimas dažnai yra nulemtas gyvenimo būdo, ne visada reikia iš karto griebtis vaistų. Svarbiausias patarimas: stenkitės gyventi sveikai. Sveiką gyvenimo būdą sudaro 4 strategijos: sveika mityba, judėjimas, sveiko svorio palaikymas ir nerūkymas.

1. Cholesterolį mažinanti mityba

Sveika mityba yra labai svarbus veiksnys siekiant cholesterolio balanso. Vartokite mažiau sočiųjų riebalų rūgščių ir rafinuoto cukraus. Kasdien suvalgykite mažiausiai 200 gramų daržovių ir 2 vienetus vaisių, rinkitės visų grūdo dalių produktus. Taip pat valgykite daugiau sveikų riebalų (mažiausiai vieną kartą per savaitę valgykite riebią žuvį).

Cholesterolį gali mažinti ir maisto produktai su augaliniais steroliais. Augaliniai steroliai - tai medžiagos, savo struktūra labai panašios į cholesterolį. Jų randama aliejuje, riešutuose ir grūduose. Augaliniai steroliai mažina cholesterolio pasisavinimą iš maisto žarnyne.

2. Cholesterolį mažinantis judėjimas

Reguliarus judėjimas yra naudingas gerajam cholesteroliui, kuris pasižymi antioksidaciniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Tai užkerta kelią lėtinių ligų vystymuisi.

Kiekvienas papildomas žingsnis jau yra gerai, tačiau kuo daugiau judėsite, tuo bus geriau. Kelis kartus per savaitę (iš viso 2,5 val.) fizinis krūvis turėtų būti vidutinis arba didelis.

3. Sveikas svoris

Labai svarbu palaikyti sveiką kūno svorį. Kai kūno riebalų procentas atitinka normą, tai reiškia mažiau uždegimų organizme ir subalansuotą cholesterolio koncentraciją. Sveiką kūno svorį pasieksite pritaikę minėtus 2 patarimus: sveikai maitindamiesi ir daugiau judėdami!

4. Cholesterolio mažinimas metus rūkyti

Cholesterolis yra dviejų tipų: DTL ir MTL. DTL - tai „gerasis“ cholesterolis, o MTL dažnai vadinamas „bloguoju“, kurio koncentracija turi būti kiek galima mažesnė. Žinoma, kad rūkymas neigiamai veikia DTL. Metus rūkyti „gerojo“ cholesterolio koncentracija padidėja, o „blogojo“ MTL sumažėja.

Visais atvejais, kad dėl kitų veiksnių nustatoma padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, rekomenduojama vartoti vaistus. Šios būklės - tai arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejai giminėje. Nustačius didelę riziką (> 10 proc. tikimybė, kad per ateinančius dešimt metų užsikimš kraujagyslės) arba kai kraujagyslės jau buvo užsikimšusios, būtinas medikamentinis gydymas. Visada aptarkite su gydytoju savo asmeninę situaciją.

Statinai blokuoja fermentus, kuriuos organizme gamina cholesterolis. Šie vaistai vartojami vakare, nes fermentai aktyviausi naktį. Egzistuoja įvairių tipų statinų. Įrodyta, kad visi jie (net vartojami mažomis dozėmis) gali sumažinti „blogąjį“ MTL cholesterolį 25-40 proc.

Deja, statinai, kaip ir visi vaistai, turi šalutinių poveikių. Juos vartojant gali pasireikšti raumenų, galvos skausmas, skrandžio ir žarnyno sutrikimai, kepenų funkcijos sulėtėjimas. Didesnės dozės reiškia ir didesnę tikimybę patirti šalutinius poveikius, nors paprastai didesnė dozė sumažina cholesterolį vidutiniškai tik 6 proc. Todėl gydymas statinais pradedamas nuo mažų dozių, o po trijų mėnesių vėl tikrinamas cholesterolio kiekis kraujyje ir kepenų funkcija.

Kitas galimas vartoti vaistas - ezetimibas. Jis slopina cholesterolio pasisavinimą iš maisto. Šis preparatas mažiau veiksmingas ir turi daugiau šalutinių poveikių.

Galbūt „Dokteronline“ gali jums padėti. Mūsų interneto svetainėje galite pasikonsultuoti su ES registruotu gydytoju, kuris išanalizuos jūsų atvejį ir, jei reikės, paskirs gydymą.