Lytiškai plintančios ligos

Lytiškai plintančios ligos (arba kitaip LPL) yra užkrečiamos. Jos plinta nesaugių lytinių santykių metu. Kadangi užsikrėtus LPL simptomai pasireiškia ne iš karto, daugybė žmonių ilgai to nesužino. Taip sudaromos sąlygos tolesniam ligos plitimui. Šiame straipsnyje paaiškintos dažniausiai pasitaikančios LPL, jų simptomai, keliamas pavojus ir gydymo galimybės.

LPL yra santrumpa, reiškianti lytiškai plintančias ligas, tai yra ligas, kuriomis užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu (nenaudojant prezervatyvo). Ligos sukėlėjai (dažniausiai tai bakterijos, parazitai arba virusai) gali patekti į organizmą per spermą, lytinių organų išskyras, gleivinę, kraują, gaktos plaukus arba net per odą. Mylintis sukėlėjai perduodami partneriui.

LPL nėra retos ligos. Ypatinga rizika užsikrėsti LPL kyla žmonėms, dažnai keičiantiems partnerius. Rizika taip pat didesnė, jei jums mažiau nei 25 metai. Dažniausiai pasitaikančios LPL:

• Chlamidinė infekcija. Ligą sukelia bakterija chlamydia trachomatis. Užsikrėtus infekcija gali pasireikšti šlapimtakiuose, gimdos kaklelyje, tiesiojoje žarnoje, gerklėje.
• Gonorėja. Sukelia bakterija neisseria gonorrhoeae. Užsikrėtus gonorėja prasideda lytinių organų, išeinamosios angos ir (arba) gerklės uždegimas.
• Genitalijų karpos. Karpos, kurias sukelia ŽPV (žmogaus papilomos virusas), atsiranda aplink lytinius organus ir išeinamąją angą.
• Sifilis. Ši lytinė liga pirmiausia pasireiškia opomis ant lytinių organų. Infekciją sukelia bakterija treponema pallidum.
• Trichomonozė. Šią LPL sukelia parazitai, ji pasireiškia makšties, šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimu.
• Lytinių organų pūslelinė. Virusas herpes simplex pažeidžia gleivinę. Virusas visam gyvenimui lieka organizme ir tam tikri veiksniai, pvz., stresas, menstruacijos, sumažėjęs atsparumas, gali paskatinti jį vėl pakelti galvą.
• ŽIV. Žmogaus imunodeficito virusas pažeidžia imunitetą. Negydant užsikrėtimo gali išsivystyti liga AIDS. ŽIV plinta ne tik nesaugių lytinių santykių metu, bet ir per kraują (pvz., naudojantis užkrėstomis adatomis).
• Genitalijų infekcijos. Tai lytinių organų infekcijos, kurias sukelia mieliagrybiai ir kiti grybeliai. Vienas iš pavyzdžių - kandidozė. Moterys imlesnės genitalijų infekcijoms nei vyrai.

Paprastai žmogus net nepastebi, kad užsikrėtė LPL. Tačiau simptomai gali pasireikšti vėlesniame ligos etape (po poros savaičių). Konkretūs simptomai priklauso nuo LPL. Be to, vyrai gali jausti kitokius simptomus nei moterys. Toliau pateikiami populiariausių LPL simptomai.

• Skausmas, deginimo jausmas šlapinantis;
• Išskyros iš šlaplės („varvėjimas“);
• Varpos, jos galvutės ir (arba) išeinamosios angos niežėjimas, opelės, karpos;
• Kapšelio skausmas.

• Skausmas, deginimo jausmas šlapinantis;
• (Gausesnės) išskyros iš makšties, kurios gali būti kitokios išvaizdos arba kvapo;
• Lytinių lūpų, makšties ir (arba) išeinamosios angos niežėjimas, opelės, karpos;
• Kraujas iš makšties po lytinių santykių arba ne menstruacijų metu;
• Apatinės pilvo dalies skausmas.

Sudėtingiausia tai, kad užsikrėtus LPL dažniausiai simptomai yra neryškūs. Tik nuolat tikrinantis galima laiku pastebėti ligą.

Pagrindinė užsikrėtimo LPL priežastis - nesaugūs lytiniai santykiai. Jei bent kartą mylėjotės be prezervatyvo, būtų protinga pasitikrinti dėl LPL. Dėl tyrimo galite kreiptis į šeimos gydytoją arba galite įsigyti diagnostinį testą.

Visada rekomenduojama išsitirti, jei jaučiate kokius nors negalavimus. Net jeigu mylėjotės su prezervatyvu. Kai kurios LPL gali plisti per sąlytį su oda arba daiktais, pvz., rankšluosčiu, ant kurio yra ligos sukėlėjų. Būtinai pasitikrinkite, jei sužinojote, kad jūsų (buvęs) partneris (-ė) užsikrėtė LPL.

Jei testo rezultatas neigiamas, tačiau vis tiek jaučiate simptomus, pasitarkite su gydytoju. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, reikia kiek galima greičiau pradėti gydymą.

Labai svarbu žinoti, kad gali praeiti pora savaičių, kol LPL testas galės aptikti ligos sukėlėją. Todėl neskubėkite su tyrimu, nes jis gali būti klaidingai neigiamas. Diagnostinio testo informaciniame lapelyje būna nurodytas dažniausių LPL inkubacinis laikas. Taip pat galite pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Negydant LPL ilgainiui gali atsirasti rimtų negalavimų. Pavyzdžiui, chlamidinė infekcija vėlesniame etape gali sukelti kiaušintakių uždegimą ar lemti sumažėjusį vaisingumą. Sifilis gali sukelti labai rimtus vidaus organų pažeidimus. Negydomas ŽIV gali išsivystyti į pavojingą ligą AIDS.

Todėl neuždelskite su tyrimu, o diagnozavus lytinę ligą, kiek galima greičiau padėkite gydytis. Atidėlioti gydymąsi būtų labai neprotinga. Net ir tada, kai (kol kas) nejaučiate jokių negalavimų. Nuo LPL savaime nepasveiksite!

LPL iš esmės pakankamai lengvai pasiduoda gydymui. Gydytojas gali išrašyti antibiotikų arba antivirusinių vaistų, kurie sunaikins ligos sukėlėjus. To paprastai užtenka, kad pasveiktumėte ir nebegalėtumėte nieko užkrėsti. Dažniausi vaistai nuo LPL:

• Antibiotikai, pvz., azitromicinas, doksiciklinas ir ciprofloksacinas. Šie vaistai naikina LPL sukėlusias bakterijas. Antibiotikais gydomas sifilis, chlamidinė infekcija;
• Antivirusiniai vaistai, pvz., acikloviras, imikvimodas. Vaistai stabdo viruso dauginimąsi. Jais gydomas ŽIV, genitalijų karpos, lytinių organų pūslelinė;
• Priešgrybeliniai vaistai, pvz., flukonazolis, klotrimazolis. Vaistai naikina mieliagrybius, grybelius, jų sporas. Priešgrybeliniais vaistais gydomos tokios lytinių organų infekcijos kaip kandidozė.

Paprastai LPL gydomos receptiniais vaistais. Tik gydytojas gali skirti šiuos vaistus, nes jie gali sukelti šalutinių poveikių ir yra tinkami ne visais atvejais.

Vartojant vaistus LPL gydyti gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai:

• Virškinimo sutrikimai;
• Padidėjęs odos jautrumas UV spinduliams;
• Galvos skausmas;
• Galvos svaigimas.

Dėmesio: užsikrėtus LPL labai svarbu apie tai informuoti savo partnerį (-ę). Jūsų partneris (-ė) taip pat turėtų gydytis.

Susirgus LPL reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių tol, kol sėkmingai baigsite gydymo kursą ir nebegalėsite nieko užkrėsti. Visada mylėkitės su prezervatyvu, kad sumažintumėte naujo užsikrėtimo LPL tikimybę.

Turite klausimų apie LPL ir lytiniu keliu plintančių ligų gydymą? Kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.