Rožinė

Rožinė - tai vienas dažniausiai pasitaikančių odos pažeidimų. Ši liga atpažįstama iš skaisčiai raudonų dėmių ant skruostų ir nosies. Rožinė yra neužkrečiama liga.

Nors rožinė gali atrodyti panaši į aknę, vis dėlto tarp abiejų susirgimų nėra nieko bendro. Tai lėtinis odos pažeidimas, pasireiškiantis skaisčiai raudonomis dėmėmis ant skruostų, nosies ir kaktos. Rožinė dažniausiai išsivysto šviesios odos žmonėms. Lotyniškas ligos pavadinimas rosacea reiškia „raudonas kaip rožė“. Ligos pažeistos vietos ne tik parausta, jose gali atsirasti mazgelių, pūlinukų, išryškėti kapiliarai. Be to, rožine sergantys žmonės dažniau rausta. Ši liga dažniausiai pasireiškia 30-50 metų amžiaus moterims.

Pagrindinis rožinės požymis - raudonos, kartais net raudonai violetinės dėmės ant skruostų, nosies, kaktos ir smakro. Be to, ant odos gali išryškėti kapiliarai (kuperozė), atsirasti mazgelių ir pūlinukų. Veidas staiga parausta arba paraudonuoja. Pastebėta, kad maždaug pusei nuo rožinės kenčiančių žmonių taip pat pasireiškia akių išsausėjimas arba ašarojimas.

Pažymėtina, kad inkštirų nebūna, oda nepleiskanoja. Odos patinimas atsiranda tada, kai išsivysto daug mazgelių ir pūlinukų, be to, tokiose vietose gali būti jaučiamas deginimas. Dėl aiškių specifinių ligos simptomų paprastai rožinė diagnozuojama be jokių papildomų tyrimų.

Vis dėlto yra ir kitų ligų, kurios gali priminti rožinę, tačiau turi būti gydomos visiškai kitokiais būdais. Todėl kai kada gydytojas, norėdamas visiškai tiksliai diagnozuoti ligą, gali nuspręsti atlikti odos biopsiją. Rožinė nenustatoma vien tik dėl to, kad oda yra linkusi parausti arba pasireiškė kuperozė.

Rožinės išsivystymo priežastys nežinomos, nors keletas šios ligos atsiradimo teorijų egzistuoja. Gali būti, kad veido kraujagyslės per daug išsiplėtusios, dėl to jomis prateka daugiau kraujo, arba kraujagyslės dėl išsiplėtimo tampa jautresnės vidiniams ir išoriniams dirgikliams. Tokia būsena sukelia uždegimą, kuris gali išsivystyti į rožinę. Pagal kitą teoriją, dėl tam tikros odos sudėties bakterijos, kurios paprastai gyvena ant odos nesukeldamos jokių negalavimų, staiga pradeda greitai daugintis sukeldamos uždegimą. Galiausiai kai kurie tyrimai parodė, kad rožinė gali būti susijusi su 1 tipo diabetu ir kitomis autoimuninėmis ligomis. Rožinė neturi nieko bendro su bloga higiena ir nėra užkrečiama. Tiksliai žinomi tam tikri veiksniai, neigiamai veikiantys odos būklę sergant rožine:

Dėl alkoholio išsiplečia kapiliarai. Taip pat gali nutikti valgant aštrų (su daug prieskonių) arba karštą maistą, pavyzdžiui, sriubą. Kadangi sergančiojo rožine nosis dažnai yra ryškiai paraudusi ir truputį patinusi, toks žmogus dažnai klaidingai palaikomas alkoholiku.

Vartojant kraujagysles plečiančius vaistus odos būklė gali pablogėti. Paprastai tokie vaistai išrašomi vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kapiliarai yra susiaurėję. Sergant rožine odai taip pat kenkia preparatai su kortikosteroidais (pavyzdžiui, hidrokortizonas arba triamcinolonas).

Be to, ilgą laiką naudojant kortikosteroidus gali išsivystyti į spuogus panašūs odos pakitimai, vadinami „steroidine akne“. Odos būklė taip pat gali pablogėti vartojant vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo (AKF inhibitorius, kalcio antagonistus) ir vaistus širdžiai (nitratus).

Rožinės simptomai paprastai sustiprėja žiemą. Dauguma žmonių pastebi, kad odos būklė pagerėja vasarą (nors sergant kitomis odos ligomis saulė kaip tik gali pabloginti būklę). Greičiausiai taip yra todėl, kad staiga iš šalto lauko įėjus į šiltą patalpą išsiplečia kraujagyslės. Tokį patį poveikį turi ir maudymasis po karštu dušu.

Sergančiuosius rožine dažnai vargina nepasitikėjimas savimi. Sunkiais atvejais žmogus gali susirgti depresija.

Rožine sergančių pacientų oda gali stipriai reaguoti į tam tikrus kremus, losjonus, dušo želė. Tokie produktai prastai toleruojami dėl juose esančių dirginančių medžiagų. Oda net gali tapti skausminga ir deginanti.

Kai kurios moterys pastebi būklės pablogėjimą menopauzės metu. Tai gali būti susiję su karščio bangomis, kurios dažnai jaučiamos per menopauzę.

Kai kuriose daržovėse ir vaisiuose yra daug histaminų, tai yra medžiagos, skatinančios kapiliarų išsiplėtimą ir gleivinės paburkimą. Pavyzdžiui, tokiu poveikiu pasižymi pomidorai, špinatai, mangai, kiviai ir avokadai.

Rožinė dažnai yra paveldima.

Sergant lengvos formos rožine labai svarbu kiek galima mažiau dirginti odą. Nenaudokite dirginančių odos priežiūros priemonių, šveitiklių, nesirinkite agresyvių grožio procedūrų. Paprastai jos tik pablogina odos būklę. Valant nuo veido makiažą negalima per daug ir per grubiai trinti odos. Paprastai užtenka naudoti dieninį ar naktinį kremą, skirtą sausai, suglebusiai odai.

Jeigu labai vargina deginimo jausmas, gali padėti garų vonelė veidui. Stenkitės vengti veiksnių, skatinančių odos sudirgimą, pavyzdžiui, šalčio, atšiauraus vėjo, saunų, karštos saulės, prirūkytų patalpų. Būnant saulėje reikia nepamiršti pasitepti kremu nuo nudegimo (SPF rodiklis turi būti ne mažesnis nei 15). Taip pat venkite aštrių prieskonių, alkoholio, karšto maisto, nes tai skatina kraujagyslių plėtimąsi. Niekada netepkite veido kremais su kortikosteroidais.

Susisiekite su savo šeimos gydytoju, jeigu sergant rožine taip pat pasireiškia:

• Akių skausmas;
• Pablogėjęs regėjimas;
• Staiga pradėjote netoleruoti šviesos.

Šie simptomai gali rodyti sunkų akių uždegimą, kurį reikia nedelsiant gydyti.

Sergant pažengusia rožinės forma, tai yra kai veidas ne tik parausta, bet ir ant jo atsiranda mazgelių, pūlinukų, jūsų šeimos gydytojas greičiausiai skirs kombinuotą gydymą vaistais ir tepalais. Labiausiai tikėtina, kad jums bus išrašyti antibiotikai, kuriuos vartoti reikės labai ilgai, nuo dviejų iki šešių mėnesių iš eilės.

Vaistų poveikis pasimato tik po kelių mėnesių. Gali būti skriami tokie antibiotikai: minociklinas, tetraciklinas, doksiciklinas arba klaritromicinas. Jie efektyviai gydo rožinę, nes yra skirti uždegimui mažinti. Vartojant antibiotikus gali sumažėti su akimis susiję negalavimai.

Be to, doksiciklinas gali būti skiriamas mažomis dozėmis - toks mažų dozių preparatas žinomas rinkoje pavadinimu „Efracea“, Kadangi šiame preparate antibiotiko dozė labai maža, vienintelis jo poveikis yra uždegimo mažinimas. Jis ypač gerai padeda nuo raudonų mazgelių ir pūlinukų. Kai antibiotikai nepadeda, gydytojas gali išrašyti vaistą „Roaccutane“. Deja, šis preparatas pasižymi dažnais ir sunkiais šalutiniais poveikiais, todėl negali būti skiriamas nėščiosioms bei planuojančioms pastoti (galimai pastojusioms) moterims.

Be vaistų taip pat dažnai išrašomi šie kremai:

• Metronidazolio kremas arba gelis (pvz., „Rozex“, „Metronidazol“);
• „Mirvaso“ gelis skiriamas raudonoms dėmėms ir paraudimui mažinti. Jo veiklioji medžiaga brimonidinas skatina kapiliarų susitraukimą, taigi mažina raudonį. Gelio poveikis jaučiamas praėjus pusvalandžiui nuo pasitepimo.
• Antibiotikai losjono forma (klindamicinas, eritromicinas).

Šie kremai tepami du kartus per dieną, o praėjus maždaug šešioms savaitėms reikia aptarti su gydytoju gydymo veiksmingumą. Nutraukus gydymą negalavimai gali sugrįžti. Nepavykus veiksmingai sumažinti rožinės simptomų, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją dermatologą arba odos terapeutą.

Jeigu gydymas duoda rezultatą, tačiau matomi kapiliarai arba paburkimas išlieka, galima išmėginti vieną iš alternatyvių gydymo būdų:

• Lazerinė terapija;
• Koaguliacija (kraujagyslės prideginamos plona adata);
• Odos krioterapija;
• Plastinė chirurgija (paburkusios nosies korekcija).

Pirmiau aprašyti gydymo metodai paprastai yra pakankamai efektyvūs gydant rožinę. Vis dėlto rožinė gali bet kada sugrįžti, ypač jei išlieka ją provokuojantys veiksniai. Todėl stenkitės jų vengti. Laimei, bėgant metams ši liga paprastai kažkiek nuslopsta savaime.