Fibromialgija

Fibromialgija - tai tam tikra reumatinė liga, kuriai būdingas lėtinis raumenų ir jungiamojo audinio skausmas. Ši liga dar kitaip vadinama minkštųjų audinių reumatu.

Sergančiuosius fibromialgija vargina raumenų ir jungiamojo audinio skausmas bei sustingimas. Sergant fibromialgija neaptinkama jokių raumenų ir jungiamojo audinio pakitimų. Todėl diagnozuoti ligą sudėtinga, be to, nėra vaistų, nuo kurių būtų galima pasveikti.

Pagrindinis nusiskundimas - raumenų ir jungiamojo audinio skausmas bei sustingimas. Jungiamojo audinio randama sąnarių kapsulėse ir raiščiuose, todėl taip pat jaučiamas sąnarių skausmas bei sustingimas. Skausmą dažnai lydi nuovargis ir miego sutrikimai.

Skausmas nėra nuolatinis, vieną dieną jis stipresnis, kitą silpnesnis.

Fibromialgijos simptomai:

• Nugaros, kaklo, pečių, krūtinkaulio, klubų arba kelių skausmas. Skausmas dažnai apibūdinamas kaip bukas, kalantis, deginantis, pjaunantis, duriantis.
• Lėtinis nuovargis
• Atsikėlus ryte arba ilgiau pasėdėjus jaučiamas sustingimas.
• Miego problemos
• Raumenų jėgos sumažėjimas
• Nuotaikų kaita, pavyzdžiui, liūdnos mintys, nerimas
• Prastesnis dėmesio sutelkimas, užmaršumas
• Patinę pirštai arba čiurnos
• Sunkumas rankose arba kojose
• Dilgčiojimas rankose arba kojose
• Odos deginimas
• Galvos skausmas
• Pilvo skausmas

Gydytojams sunku diagnozuoti šią ligą, nes neaptinkama jokių pakitimų raumenyse arba jungiamajame audinyje. Paprastai gydytojai ir reumatologai, diagnozuodami fibromialgiją, atsižvelgia į šiuos simptomus:

• Skausmas trunka ilgiau nei 3 mėnesius.
• Protarpinis sustingimas trunka ilgiau nei 3 mėnesius.
• Nustatomos mažiausiai trys skaudamos arba stingstančios kūno vietos.
• Skausmingos vietos išsidėsčiusios abiejose kūno pusėse.
• Skausmingos vietos yra tiek viršutinėje, tiek apatinėje kūno dalyje.
• Pacientas ilgą laiką jaučia nuovargį, sumažėjusį dėmesio sutelkimą, nuotaikų kaitą, blogai miega naktį.

Jei gydytojui kyla abejonių, jis gali paskirti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, rentgenogramą arba kraujo tyrimą.

Mokslas kol kas nežino, kodėl išsivysto fibromialgija. Egzistuoja tokių teorijų ir nuomonių:

• Fibromialgija galimai susijusi su tuo, kaip smegenys siunčia signalus raumenims. Gali būti, kad fibromialgija išsivysto tada, kai sutrinka smegenų ir hormonus išskiriančių liaukų tarpusavio sąveika. Sutrikimo priežastys nežinomos.
• Kiti mokslininkai galvoja, kad sergančiųjų fibromialgija organizmas netinkamai filtruoja išorinius stimulus. Taip pat gali būti, kad sergant fibromialgija organizmas kitaip apdoroja skausmo dirgiklius.
• Daroma ir tokia prielaida, kad sergančiųjų fibromialgija raumenys yra nuolat įtempti ir neatsipalaiduoja net miego metu. Dėl tos priežasties organizmas negali tinkamai pašalinti iš raumenų ir jungiamojo audinio nereikalingų medžiagų. Jos kaupiasi skaudamose vietose.
• Sutrikęs kofermento Q10 metabolizmas. Kofermentas Q10 yra svarbi medžiaga, dalyvaujanti mitochondrijose vykstančioje energijos gamyboje. Kai trūksta kofermento, ląstelės pagamina nepakankamai energijos.
• Vitamino D trūkumas.
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) 30 - 70 proc. sergančiųjų fibromialgija nustatomas DŽS. Dėl normą viršijančios kenksmingų bakterijų koncentracijos plonojoje žarnoje jos sienelės tampa laidžios. Todėl uždegimą sukeliančios medžiagos (citokinai ir prostaglandinai) su krauju nukeliauja į smegenis. Tai didina žmogaus jautrumą skausmui.
• Lėtinis stresas. Patirdami ilgalaikį stresą fibromialgija sergantys žmonės jaučia būklės pablogėjimą.

Kadangi kol kas nėra rasta vaisto nuo fibromialgijos, labai svarbu pačiam dėti pastangas sveikatai pagerinti, tai yra gyventi sveikai.

Sergant fibromialgija labai svarbu sveikai maitintis ir judėti.

Tyrimai parodė, kad būtent reguliarus judėjimas mažina nusiskundimus, o judant mažiau skausmas sustiprėja. Geriausia būtų judėti bent 30 minučių per dieną arba daugiau. Paprasčiausiai išeikite pasivaikščioti, dirbkite sode, važinėkite dviračiu. Vieną dieną bus geriau, kitą - sunkiau. Be to, pradėjus daugiau judėti iš pradžių skausmas gali tapti didesnis. Skausmą gali sumažinti karšta vonia arba dušas. Šeimos gydytojas gali nukreipti jus pas fizioterapeutą arba kineziterapeutą, kuris padės.

Sveikai maitinantis organizmas patiria mažesnį krūvį, jam lengviau atsistatyti.

Išbandykite šiuos patarimus:

• Valgykite tris kartus per dieną, rinkitės sveikus užkandžius. Nepraleiskite valgymų, nes tada labiau norėsis ko nors saldaus.
• Nevalgykite per daug gyvūninės kilmės ir sočiųjų riebalų (mėsos, pieno produktų, padažų, sausainių, pyrago).
• Rinkitės nesočiuosius riebalus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, avokadus.
• Valgykite pakankamai baltymų, ankštinių.
• Valgykite pakankamai skaidulų.
• Venkite maisto su pridėtiniu cukrumi.
• Stenkitės vengti maisto su priedais, pavyzdžiui, aromatą ir skonį gerinančiomis medžiagomis, dirbtiniais dažikliais, konservantais.
• Venkite kofeino, alkoholio ir daug druskos.
• Gerkite pakankamai vandens.

Deja, nėra vaistų, kurie gydytų fibromialgiją. Paprastai šeimos gydytojas arba gydytojas reumatologas išrašo skausmą malšinančių vaistų.

Tai gali būti:

• Paracetamolis, galimai su kodeinu arba kofeinu.
• Tramadolis - tai į morfijų panašus analgetikas, pasižymintis stipriu skausmą malšinančiu poveikiu.
• Uždegimą mažinantys vaistai (NSAID)
• Amitriptilinas (vaistas nuo depresijos). Skiriamos mažos dozės, kartais poveikio tenka palaukti nuo dviejų iki keturių savaičių.
• Benzodiazepinų grupės vaistai. Tai raminamieji ir migdomieji vaistai. Jie atpalaiduoja raumenis, nuramina.

Kai kurie žmonės šalia skausmą malšinančių vaistų ieško ir alternatyvių gydymo būdų. Kartais alternatyvus gydymas padeda, tačiau poveikis nėra pagrįstas moksliniais įrodymais.

Tai gali būti:

• Akupunktūra
• Homeopatija
• Vaistažolės ir kiti augalai
• Maisto papildai

Kai kuriems žmonėms, kurie serga fibromialgija, būklė gali pablogėti nukritus oro temperatūrai arba kai oras drėgnas. Kai kurie žmonės tvirtina, kad nuvykus į šilto klimato šalį negalavimai sumažėja, tačiau taip gali būti dėl to, kad per atostogas paprasčiausiai atsipalaiduojama.

Jaučiate kai kuriuos iš pirmiau aprašytų simptomų? Dokteronline jums padės. Mūsų interneto svetainėje galite pasikonsultuoti su ES registruotu gydytoju, kuris išanalizuos jūsų atvejį ir, jei reikės, paskirs gydymą.